Paroda „Komentarai” > Exhibition „Comments”
Spauda > Press
Tiesiog daiktai
2010 07 23 JOLANTA SEREIKAITĖ http://www.satenai.lt/?p=3463 Šiaulių galerijoje eksponuojama grafikės Kristinos Norvilaitės paroda „Komentarai“. Pripratusieji prie ryškios, dekoratyvios jos grafikos galbūt liks nusivylę, kad nerado abstrakčių rytietiškų arabeskų ir spalvų, tačiau tie, kuriems artima dzenbudizmo filosofija, gėrėsis paprastų, kasdieniškų daiktų kontempliacija. Darbai atlikti retai grafikų naudojama gratažo technika (kai vienas užtepto vaško sluoksnis nugremžiamas): iš plokščios erdvės tarsi išnyra kokia kojinė, bateliai, taburetė ar plaktukas… Tai lyg ir pačios autorės daiktai. Intymus ir atviras pasakojimas, turintis lengvą liūdesio ir saviironijos potekstę. Todėl iš tų visų teptukų, pieno buteliukų, kėdžių, akinių sklinda šiluma, jie išgyventi, išmedituoti, todėl savaip trapūs ir laikini. Asmeninės aplinkos, daiktų vaizdavimas dailėje turi tradiciją (prisiminkime Vincentą van Goghą ar Algimantą Švėgždą). Dailininkai vis siekia vaizduoti daiktą kaip metafizinį objektą, tačiau kartu bando į jį pažvelgti objektyviai. Nors vargu ar tai įmanoma. Parodos autorės gratažai neslepiamai subjektyvūs, kameriniai, jaukūs, mums artimi, žemiški (kaip ir grafikės Nijolės Šaltenytės estampų lakštuose subtiliai gundantys moteriški kojinių, batelių pasažai). Tačiau K. Norvilaitė išsiskiria pastangomis vaizdo plastiką sutraukti iki plakatiškos, juodos ir baltos spalvos ženklo visumos. Dailininkė dirba knygų iliustruotoja, todėl ir šioje parodoje tarsi regime knygos puslapius, jos mėgstamos veiklos tąsą. Iš daiktų atpasakojimo plastikos sklinda natūralus naivumas: lyg kokia primityvistine ar komikso maniera, lengva, bet virpančia linija nupieštas lagaminas, lango rėmas, arbatinukas, dujinė viryklė. Dirbama vienu impulsu, be jokių pastangų kažką ypatinga atrasti. Prie kai kurių kūrinių tiesmukai užrašyti pavadinimai – tai dar labiau sustiprina iliustratyvų vaikiškos knygelės objektų pobūdį, ištrina ribas tarp estampo ir iliustracijos. Grafika visuomet yra pasakojimas, siužetas yra natūrali jos būsena. Dailininkei būdingas dekoratyvumas išlieka ir čia, vengiama nereikalingų detalių, vaizdas virsta vientisa dėme, tačiau dekoratyvumas – minimalistinis, primenantis Šiaurės šalių dizaino tendencijas.Vis dėlto K. Norvilaitės daiktai nugremžti laiko, nostalgiški (užmigęs juodas šuniukas, mergaitės drabužėliai, kurie bus išaugti ir vėliau išmesti). Laikinumo nuojauta čia labai stipri. Tai nėra daiktų kultas. Šie daiktai poetiški ir šiek tiek mįslingi, mes tegalime spėlioti, kas jiems nutiko ir kodėl jie yra čia. Daiktai – tarsi slaptas kodas, hieroglifai, piktogramos, iš kurių susideda ilgas neiššifruotas tekstas. Iš stalinės lempos sklinda juoda šviesa: pati lempa balta, o šviesa juoda. Tai estetinis ar prasminis sumanymas – tegalime svarstyti. Juoda spalva – kažkas neatskleista, paslaptinga, visuomet muzikalu. Viename iš paveikslų kaip dantys nusidriekę pianino klavišai tarsi patvirtina tą grafikos „skambėjimo“ savybę. Gratažo technika taip pat palieka vietos atsitiktinumui, leidžia kvėpuoti faktūroms, tonams . Šia technika atlikti paveikslai yra vienetiniai, jie išsaugo savo unikalumą, nes negali būti tiražuojami ir kartojami. Nors, manau, kiekvienas daiktas, net masinės gamybos, tapęs mūsų nuosavybe, tarsi įgyja vardą, juk mes uždedame ant jo savo asmeninių istorijų antspaudą, paversdami vieninteliu tokiu pasaulyje. Kažkodėl norėtųsi čia paminėti Leonardo Gutausko romaną „Daiktai“, kuriame asmeniniai objektai tampa vienos poros istorijos metraštininkais. Panašią daiktų užuominų istoriją kuria ir K. Norvilaitė, tik suteikia žiūrovams daugiau laisvės – progą siužetą susigalvoti patiems. O gal tai personalinė dailininkės psichoterapija, bylojanti apie tam tikrą ritualinį artefaktų išdėstymą išsaugant vyriškos ir moteriškos energijos pusiausvyrą? Plaktukas ir suknelė, vaikiško ir suaugusio pasaulio priešprieša, laikrodis ir buteliukas… In ir jang, kieto ir minkšto, šviesos ir tamsos, negatyvo ir pozityvo dichotomija. Paveikslai įsileidžia į save, bet vis dėlto išvengia sentimentalumo, išsaugo tvirtą vidinę struktūrą, juos visus jungiantį ritmą. Autorė lyg ir apibrėžė savo požiūrį į daiktus, pavadindama parodą „Komentarais“. Tačiau kas ką komentuoja: ji – daiktus ar daiktai – pačią dailininkę? Parodoje - daiktai, komentuojantys gyvenimą lrytas.lt 2009-05-19 10:00 Gegužės 19 d. galerijoje „Actus magnus“ bus atidaryta grafikės Kristinos Norvilaitės naujausių darbų paroda „Komentarai“. http://www.lrytas.lt/-12426497191242329956-parodoje-daiktai-komentuojantys-gyvenim%C4%85.htm Menininkė nustebins didžiąją dalį jos kūrybos gerbėjų atskleisdama save visiškai naujame amplua – iki šiol daugiausiai kūrusi linoraižinio technika ir vaizdavusi ryškiaspalvį ornamentų, ženklų ir augalinių motyvų pasaulį, šįkart ji pasirenka grotažo techniką, o mažo formato darbuose matysime žmogaus gyvenimo ir veiklos atributus. Buteliukas gerti arbatai ir pienui. Stalas ant ratukų. Plaktukas iš įrankių dėžės. Mergaitės suknelė. Šie ir daugybė kitų daiktų, kurie supa kasdien kiekvieną iš mūsų, Kristinos Norvilaitės darbuose pateikiami taip, kaip juos regi menininkė. Preciziškas dėmesingumas kiekvienai detalei, tačiau žvilgsnis maksimaliai subjektyvus. Taip kiekvienas paveikslas tampa ne tik estetiniu malonumu akims, bet virsta savotiška išpažintimi, kurią geriausiai supras tie, kas moka skaityti nuotaikų kalbą. Dailinininkė pasirenka linijų ir faktūrų dialogą, juodos-baltos kontrastą, parodydama, koks turtingas, švelnus ir jaukus gali būti šių dviejų spalvų pasaulis, siūlantis daugybę niuansų. Aiškindama parodos pavadinimą Kristina Norvilaitė prisipažįsta, jog esame įpratę kalbėti žodžiais, tačiau tai padaryti galima ir daiktų pagalba, nes jie – savotiški komentarai apie mus pačius, mūsų asmenybę ir gyvenimą. Paklausta, kodėl jos kūryboje toks staigus posūkis nuo abstraktaus prie daiktiškojo pasaulio vaizdavimo, menininkė sako, jog pastaraisiais metais daug dirbo kaip knygų dailininkė. Jos darbų sąraše yra tokios knygos kaip Birutės Mar „Cinamonu kvepiantys namai“, Jurgos Šeduikytės „Pasaka apie Slieką ir jo draugą Pašiauštą“, Nijolės Indriūnaitės „Baltos pasakos“, „Orvido knyga“ (sudarytojas V.V.Landsbergis), „Koranas. Literatūrinių prasmių vertimas“ (vertė Sigitas Geda). Visas knygas išleido leidykla „Kronta“. Knygų dailininkės darbas buvo savotiškas įkvėpimas, impulsas naujausiems jos darbams. „Komentarai“ – dešimtoji menininkės personalinė paroda. Kristina Norvilaitė – profesionali dailininkė (baigė bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje), Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Menininkė dalyvavo beveik pusšimtyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Parodoje „Estampas‘06“ Kristinos Norvilaitės darbai buvo pažymėti garbės diplomu. Jos paveikslų yra įsigiję mūsų ir kitų šalių kolekcionieriai. Menininkė taip pat yra žinoma kaip ne vienos meno akcijos („Aš tave myliu“, „Neįtikėtinų norų gėlynas“) autorė. Paroda „Komentarai“ galerijoje „Actus magnus“ vyks iki birželio 25 d., o birželio 1 d. menininkė atidarys parodą Beata Gintaro muziejuje Kopenhagoje, kur eksponuos linoraižinio technika kurtus paveikslus iš medžio, dekoruotus papuošalų kūrėjos Alginos Žalimienės gintaro dirbiniais. Kristinos Norvilaitės gratažo paroda „Komentarai“ 2009 m. gegužės 19 d. - birželio 25 d. paroda rodyta galerijoje „ Actus magnus”, Vilnius 2010 m. birželio 17 d. – liepos 30 d. paroda rodyta galerijoje „ Laiptai”, Šiauliai Menininkė nustebins didžiąją dalį jos kūrybos gerbėjų atskleisdama save visiškai naujame amplua – iki šiol daugiausiai kūrusi linoraižinio technika ir vaizdavusi ryškiaspalvį ornamentų, ženklų ir augalinių motyvų pasaulį, šįkart ji pasirenka gratažo techniką, o mažo formato darbuose matysime žmogaus gyvenimo ir veiklos atributus. Buteliukas gerti arbatai ir pienui. Stalas ant ratukų. Plaktukas iš įrankių dėžės. Mergaitės suknelė. Šie ir daugybė kitų daiktų, kurie supa kasdien kiekvieną iš mūsų, Kristinos Norvilaitės darbuose pateikiami taip, kaip juos regi menininkė. Preciziškas dėmesingumas kiekvienai detalei, tačiau žvilgsnis maksimaliai subjektyvus. Taip kiekvienas paveikslas tampa ne tik estetiniu malonumu akims, bet virsta savotiška išpažintimi, kurią geriausiai supras tie, kas moka skaityti nuotaikų kalbą. Dailinininkė pasirenka linijų ir faktūrų dialogą, juodos-baltos kontrastą, parodydama, koks turtingas, švelnus ir jaukus gali būti šių dviejų spalvų pasaulis, siūlantis daugybę niuansų. Aiškindama parodos pavadinimą Kristina Norvilaitė prisipažįsta, jog esame įpratę kalbėti žodžiais, tačiau tai padaryti galima ir daiktų pagalba, nes jie – savotiški komentarai apie mus pačius, mūsų asmenybę ir gyvenimą. Paklausta, kodėl jos kūryboje toks staigus posūkis nuo abstraktaus prie daiktiškojo pasaulio vaizdavimo, menininkė sako, jog pastaraisiais metais daug dirbo kaip knygų dailininkė. Jos darbų sąraše yra tokios knygos kaip Birutės Mar „Cinamonu kvepiantys namai“, Jurgos Šeduikytės „Pasaka apie Slieką ir jo draugą Pašiauštą“, Nijolės Indriūnaitės „Baltos pasakos“, „Orvido knyga“ (sudarytojas V.V.Landsbergis), „Koranas. Literatūrinių prasmių vertimas“ (vertė Sigitas Geda). Visas knygas išleido leidykla „Kronta“. Knygų dailininkės darbas buvo savotiškas įkvėpimas, impulsas naujausiems jos darbams. „Komentarai“ – dešimtoji menininkės personalinė paroda. |
Kristina Norvilaite exhibition
„Comments” May 19 – July 2, 2009 Graphic artist Kristina Norvilaite usually working in linocut technique presents her tenth personal exhibition where she tries new technique – grattage. Artist explores contrast of black and white showing how rich, cosy and tender world can be created by using these two colours only. Well known for her abstractions and ornamental works for this exhibition Kristina Norvilaite makes figurative art due to inspiration of number of books she had been working on recently as a book artist and designer. Exhibition „Comments” In 2009 exhibition “Comments” was shown in gallery “Actus magnus” and in 2010 it was exhibited in Siauliai gallery “Laiptai”. Kristina Norvilaite is most known as graphic artist working with linocut technique but she also creates book design and illustrations. That field of her activity was an inspiration for series of works for “Comments” exhibition. She made gratage – technique that is not very commonly used by professional artist. Gratage is made when paper is covered with vax, colour and then by scratching it off, the picture is created. Although artworks of Kristina Norvilaite show nothing else but various things of daily life and household, there is neither consumerism nor anticonsumerism ideology involved in it. Artist depicts things that she loves and makes the audience to fall in love with them (or their own memories about their own things). Her artworks leave an impression as if some book is being watched where a story about things is being told. Kristina Norvilaite tells her story in a gentle way with big love and an amount of naivity; created pictures remind drawings of primitivists or comics. The depicted items from daily life look extremly cosy and personal, having their own life, more or less secret one. Although using black and white colours only artist manages to create an impressive variety of niuanses of these colours, to show how rich black-white contrasts can be. Explaining title of exhibition artist says that people are used to talk with words but we can do the same with showing our belongings – they are like comments about us, our personalities and life. |